Jau antri metai vykdomas Ugdymo karjerai projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme”(I etapas).
Karjeros paslaugų sistema bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigoje apima šias identiškas karjeros paslaugas: ugdymą karjerai, karjeros konsultavimą ir karjeros informavimą (karjeros galimybių pažinimą). Kiekviena mokymo įstaiga turi prisitaikyti karjeros paslaugų sistemą sau, atsižvelgiant į mokyklos specifiką, mokinių bei kitų paslaugų gavėjų poreikius bei turimus išteklius. Mokinys yra aktyvus ugdymo karjerai dalyvis, o karjeros specialistai – koordinatoriai, psichologai, mokytojai bei klasių auklėtojai jų pagalbininkai ir konsultantai, padeda mokiniams ugdyti karjeros kompetencijas ir nuostatas apie save, skatina mokymosi motyvaciją, leidžia pasirinkti ir priimti sprendimus dėl mokymosi, saviraiškos, studijų, plėtoja supratimą apie darbo pasaulį ir karjerą bei užtikrina karjeros kompetencijų ugdymo tęstinumą.

Drąsiai bandyti, nebijoti suklysti ir kiekvieną patirtį apmąstyti. Laukti klausimų, o ne tik teisingo atsakymo. Mokytis visu kūnu. Peržengti vadovėlio, klasės, mokyklos ribas ir kurti įkvepiančias pažinimo erdves. Tai – keli teiginiai iš šiandien paskelbto pirmo šalyje manifesto už kūrybišką mokyklą. Parodoje „Mokykla 2013“ pristatyto manifesto autorius – Lietuvos mokytojus, mokinius ir „Kūrybinių partnerysčių“ kūrėjus pasveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Mildos Laužikaitės, „Kūrybinių partnerysčių“ vadovės, tai istorinė diena ne tik projektui, bet ir Lietuvos mokykloms.
„Šis manifestas yra bendras mūsų visų, neabejingų Lietuvos mokyklų ateitimi, darbas. Tikiu, kad visi kartu galime prisidėti puoselėjant atvirą ir kūrybišką mokyklą. Tikiu, kad manifestas bus aiškiu ir sėkmingu kelrodžiu šiame kelyje ir mokytojams, ir mokiniams bei jų tėvams“, – sako M. Laužikaitė.

Šiuolaikinė mokykla mokytojui kelia uždavinį ugdyti aktyvų, visapusiškai išsilavinusį žmogų, gebantį ne tik dalyvauti nuolat kintančiame visuomenės gyvenime, bet ir savarankiškai inicijuoti pokyčius. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mokiniai diskusijoje apie šiuolaikinį mokytoją išryškina „...profesinę pedagoginę kompetenciją, kurią atskleidžia per mokytojo siekį mokyti mokinius mokytis, profesionaliai pateikti ugdymo turinį, įvairių mokymo metodų, skatinančių mokinių aktyvumą, naudojimą, ugdymo turinio diferencijavimą, ugdymo proceso valdymą“ (Galkienė E., 2009).
Mokytojo profesinė kompetencija, naujos ir įvairios jos tobulinimo galimybės siekiant mokinių mokymosi pažangos, kvalifikacijos tobulinimo kokybė – svarbiausi Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos rūpesčiai, kuriems aptarti ir susitarti buvo organizuojama ne viena respublikinė švietimo centrų konferencija: „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės užtikrinimas: situacija, problemos ir perspektyvos" (2010 m.), „Kvalifikacijos tobulinimo aktualijos švietimo kaitos kontekste“ (2011 m.), „Švietimo centro veikla ir mokytojo profesinė karjera“ (2012 m.). Konferencijose akcentuota, kad siekiant daugiau dėmesio skirti švietimo kokybei mokymosi visą gyvenimą kontekste ypatingas vaidmuo tenka mokytojų profesiniam tobulėjimui, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paskirtis – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę, diskutuota apie tai, kokia turėtų būti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, kad skirtingose bendrojo lavinimo zonose dirbantys profesionalai gebėtų bendradarbiauti, siektų naikinti senus veiksmų modelius bei motyvus ir norėtų kurti naujas, visuomenės poreikius tenkinančias ugdymo/si perspektyvas.

Lapkričio pabaigoje Zarasų švietimo centre vyko projekto „Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas“ II etapo mokymų refleksija. Utenos ir Zarasų avivaldybių specialistų ir mokyklų vadovų komandos mokėsi, kaip racionaliai vykdyti pagrįstą duomenimis švietimo politikos analizę, kuri leidžia priimti geresnius sprendimus įgyvendinant švietimo politiką rajone.
Projekto mokymai vyko dešimt dienų dviejų kaimyninių rajonų komandoms. Juose tobulinosi savivaldybių švietimo skyrių darbuotojai, mokyklų direktoriai, pavaduotojai ir kiti savivaldybėse su švietimu, ugdymu ir kultūra susiję specialistai.
Pristatymų metų buvo palyginta abiejų rajonų demografinė, socialinė, ekonominė situacija, diskutuota ugdymo organizavimo klausimais.
Apibendrindamas vykusius mokymus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius pasidžiaugė, kad vykę užsiėmimai ne tik davė naujų žinių ir gebėjimų, bet ir suvienijo dalyvius bei kolegas iš kaimyninės savivaldybės. Mokymuose iškeltos problemos skatino ieškoti bendrų išeities taškų, visiems kartu spręsti iškilusias problemas.
Tikimasi, kad įsisavinę mokymų medžiagą, švietimo srities darbuotojai gebės vykdyti kokybišką švietimo politikos analizę savivaldybėse, prognozuoti duomenų poreikius bei kurti politikos analizės modelius, teikti vadybines ataskaitas, reikalingas efektyviam bendrojo lavinimo mokyklų valdymui savivaldybės ar mokyklų vadovams. Taip pat jie gebės atlikti kitus su švietimo politikos stebėsena ir analize susijusius veiksmus.