Renginių grafikas
logo renginiu planas
UTA
ugdymo turinio atnaujinimas
TŪM
Tūkstantmečio mokyklų programa
ĮTRAUKUSIS
Itraukusis ugdymas
PROFESINIS ORIENTAVIMAS
profesinis
Pagalba
Statistika
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Rekvizitai
Biudžetinė įstaiga
Savanorių g. 1, Zarasai, 32110
tel.: +370 385 51785
el.p.: pedag.centras@zarasai.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas: 195401994
Akreditacija
In English
logo anglu veliava
eValdžios vartai
UKRAINIEČIAMS
Mintys po lituanistų seminaro
Įdomiai, profesionaliai lietuvių novelės trajektorijos dinamiką atskleidė dr. Jūratė Sprindytė. Lektorė akcentavo, kad nacionalinės literatūros raidoje lietuvių apsakymas/novelė visada užėmė išskirtinę padėtį. Anot lektorės mėgstamo italų rašytojo Italo Calvino, kuris noveles priskiria nekintančioms literatūros vertybėms, „novelė kaip žirgas, ir veržlumas bei greitis yra mąstymo greitis. Tai ir yra novelinė vertybė“. Humanitarinių mokslų daktarės Lauros Laurušaitės pranešimo tema: „Žvilgsnis į latvių literatūrą: paradoksai ir paralelės“. Lektorė supažindino su mums mažokai pažįstama latvių literatūra. Pranešime pristatė šiek tiek jaunesnius autorius ir tuos, kurie labiausiai linksniuojami bei leidžia įžiūrėti tam tikras tendencijas. Pranešimo pabaigoje pateikia gana netikėtą lietuvių ir latvių rašytojų sugretinimą. „Jeigu turėčiau vieną knygų lentyną ir dvi krūveles – latviškų ir lietuviškų – knygų, - sako dr. Laura Laurušaitė, - Tīfentālės romanus sustatyčiau į porą Barauskaitės knygoms, Rukšānę – į kompaniją Daivos Vaitkevičiūtės populiariesiems romanams ir Audronės Urbonaitės „Posūkyje – neišlėk“, Ingą Ābelę priglausčiau greta Lauros Sintijos Černiauskaitės, Muktupāvelą, Iksteną, Neiburgą – prie gyvenimiškai jautrių Danutės Kalinauskaitės arba ironiškai rūsčių Giedros Radvilavičiūtės tekstų. Tai, kad kone kiekvienam rašytojui galima rasti porą, atitikmenį, signalizuoja apie analogiškus abiejose literatūrose vykstančius procesus.“ Už seminarą, kurio metu plačiau, išsamiau pažvelgėme ne tik į lietuvių šiuolaikinės novelės raidos tendencijas, bet ir į mūsų kaimynų latvių, dėkingi esame mokslininkėms suradusioms laiko atvykti ir pasidalinti savo žiniomis. Malonu, kad į seminarą atvyko ne tik rajono lietuvių kalbos mokytojai, bet ir lituanistai iš Visagino. Žvilgsnis į literatūrą mokslininkų akimis praturtina kiekvieno akiratį, padeda geriau suvokti kitimo tendencijas. Kaip yra sakiusi dr. J. Sprindytė: „Literatūra, būdama dvasiniu ryšiu tarp žmogaus ir pasaulio, yra gyva žmogaus problemomis ir skiria save žmogui“. Dainora Biliūnaitė, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nuotrauka Viltės Rimdeikaitės