Auklėtojos V. Zamarienės surinkta informacija apie „Sugrįžtančius paukščius“ skelbė artėjantį pavasarį. Darbščiomis auklėtojos R. Petkevičienės rankomis, dailiai numegzta varna „Petronė“ kuždėjo vaikučiams paslaptis apie ateinančias šventes. Daug dėmesio pedagogės skyrė šv. Velykų papročiams ir tradicijoms: auklėtoja G. Šikšnian – margučių marginimo raštams, auklėtojos G. Lesmanavičiūtė ir J. Vazgelevičienė margučių ridenimui bei žaidimams. Pagaminti loveliai labai skirtingi, bet juos sieja tas pats tikslas. Spec. Pedagogė L. Venediktova, pamilusi molį sukūrė molinius margučių dėklus (L. Venediktova). Auklėtojos V. Astrauskienės ir soc. pedagogės V. Bagdanavičienės daili, lininė knyga „Linelis brolelis“, iliustruota atviros veiklos nuotraukomis, kviečia susipažinti su lino keliu. Auklėtojos L. Borovskajos išpuoštos lietuvių tautiniais rūbais „Lėlytės gražuolytės“ drauge su vaikučiais dalyvavo Zarasų krašto muziejuje, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25- ąsias metines. Daug pagyrų ir susižavėjimo sulaukė įspūdinga mįslių skrynelė sukurta auklėtojos I. Andrijauskienės. Šioje skrynelėje gyvena atsakymai – „Veltinukai“. Auklėtoja R. Šukelienė tautiniais rūbais puošė lėlę, kuri vaikučiams pasirodė labai panaši į Prezidentę. Įdomios, B. Giedraitienės atrastos legendos apie Zarasus, žadino norą susipažinti su mūsų miesto vardo atsiradimo istorija. Auklėtojos V. Mackevičienės veltas zuikutis „Baltutis“ lyg ką tik iššokęs iš baltutėlės pasakaitės, viliojo improvizuoti, klausyti, kalbėti, sakyti… Įdomioji auklėtojos I. Bardinskienės lėlė Tilda, išdabinta baltiškais rūbais, bylojo apie senovės baltų papročius, tradicijas. „Lietuvių liaudies dainos ir žaidimai patiems mažiausiems“ – tai rinkinukas, kurį surinko auklėtoja N. Dubovskaja. Jame galima rasti dažniausiai dainuojamų lopšinių, kykavimų, žaidinimų. Piemenėlių švenčių metų ratas, sukurtas R. Vaickuvienės ir R. Jurevičienės, -tai mažytis priminimas apie kalendorines metų šventes.
Maloniausių ir kūrybingiausių akimirkų suteikė mielos, šiltos, minkštos lėlės iš pasakos – senelė (siuvo auklėtojos G. Lesmanavičiūtė ir V. Mackevičienė), senelis (siuvo auklėtojos I. Bardinskienė ir V. Mackevičienė), anūkėlė (siuvo auklėtoja R. Šukelienė), meškutis (siuvo auklėtoja N. Dubovskaja), kiškutė (siuvo auklėtoja J. Vazgelevičienė), kiškutis (mezgė auklėtoja V. Zamarienė), lapė (siuvo auklėtoja L.Borovskaja), vilkas (siuvo auklėtoja B. Giedraitienė), pelytė (siuvo būsima ikimokyklinio ugdymo pedagogė D. Šakalytė), vištytė ir gaidelis (siuvo R. Jurevičienė), berniukas (siuvo auklėtoja A. Talutienė), mergaitė (siuvo auklėtoja I. Andrijauskienė). Tai pasaka, kurią kūrėme visos - visiems.
Visi šie darbai balandžio 21 d. susibūrė į Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos metodinių darbų ir priemonių parodą – „Etninės kultūros pažinimo kelias“.
Tądien parodos svečiams prabilome paukščių balsais inscenizuodamos G. Mičiūnienės kūrinį „Kur yra lakštingala“. Tai – trumpas mūsų mokyklos pristatymas, kuriame telpa mūsų tarpusavio bendravimas, supratimas, meilė, pagarba ugdytiniams.
Svarbiausia, kad šioje parodoje puikuojasi ir mamyčių siūtos lėlytės. Lėlytės iš vaikystės pasitinka kiekvieną atėjusį ir kaskart palydi jau šiek tiek paaugusį.
Taip tėveliai kartu su savo vaiku gauna teigiamų emocijų, patiria bendravimo džiaugsmą. Vaikučiai tuo pačiu pajaučia pasididžiavimą savo šeima.
Kas po tokios ugdymo veiklos išliks vaikams, mums pedagogams? Žinoma, mes visi praturtėsime, gebėsime dalintis patirtais įspūdžiais ir savaip prisidėsime prie tradicijų puoselėjimo įprastoje kasdieninėje veikloje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Jurevičienė