Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete susipažinome su įvairiomis specialybėmis ir jų darbo kabinetais – matėme, kaip atliekamos grožio procedūros, kaip vyksta masažai, kokiomis priemonėmis bandoma sugrąžinti ligų pažeistas įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas.
O kadangi šis fakultetas šalia Utenio aikštės – negalėjome nepasigrožėti miesto centre papuošta žaliaskare ir ... šventinėmis eglutėmis, kurias puošė Utenos rajono įvairios Švietimo įstaigos. Tikrai žavėjomės paprastomis, bet genialiomis idėjomis...
Utenos regioninis profesinio mokymo centras, nors ruošėsi tarptautiniam konkursui, mus pasitiko svetingai – pasiskirstę į 4 grupes (automobilių mechanikai, apdailininko (statybininko), maisto pramonės darbuotojo ir virėjo), mokiniai daug sužinojo apie profesijų ypatumus, jų šiuolaikines galimybes darbo rinkoje. Pieno produktų laboratorijoje vyko ne tik teoriniai mokymai, bet buvo rodoma, kaip gaminama varškė, kaip spaudžiamas sūris, kokie priedai dedami į juos, paaiškinta, kaip yra gaminamas išrūgų šampanas. Ir nors šioje veikloje dalyvavo kaimo vietovėse gyvenantys vaikai, daugeliui – pieno produktų gamybos procesas visai menkai težinomas. Duonos kepimo ceche dirbusios mergaitėms buvo ne tik kalbama apie kepimo technologijas, bet ir pačios turėjo galimybę kepti kūčiukus. Automobilių remontininkai susipažino su šia labai reikalinga profesija. Tačiau gal labiausiai džiaugėsi tie, kurie tądien turėjo galimybę dirbti stalių dirbtuvėse – jie patys pasigamino rodomąją lazdelę.
Šventasis Augustinas teigė: „tas, kas dirba savo rankomis, yra darbininkas. Tas, kas dirba savo rankomis ir savo galva, yra meistras. Tas, kas dirba savo rankomis, galva ir širdimi, yra menininkas.“ Atrodė, kad šiame mokymo centre gali būti visuose asmenyse – jis tiesiog sužavėjo erdviomis laboratorijomis, puikia įranga, geranoriška aplinka.
Giedrė Mičiūnienė
Turmanto pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė