Gerosios naujienos, arba Kaip mes patikėjome Kalėdų pasaka
Parašė Administratorius· 2014-01-06 18:44
Metų pabaigoje, gruodžio 23 dieną, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje vyko informatyvus ir šiuolaikiškas dviejų dalių seminaras. Pirmąją dalį vedė Utenos švietimo centro direktorė švietimo konsultantė Vitalija Bujanauskienė, o antrąją dalį - progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Andželika Vitkūnienė. Trumpai norėtųsi apžvelgti, kas buvo akcentuota, kokios idėjos liko atminty.
Taigi pirmojoje dalyje, kurioje dalyvavo daug progimnazijos mokytojų ir norintys rajono lituanistai, buvo kalbėta apie PAMOKĄ: kada ji būna sėkminga, kuo svarbi ir kokia turėtų būti mokymo(si) aplinka, kokia yra komunikacijos svarba, ką gali žodis (ir nužudyti, ir prikelti). Pranešėja ragino atkreipti dėmesį į kūno kalbą, aptarė ir net praktiškai demonstravo(me) žodžio galią, aptarė rytietiško ir vakarietiško mąstymo skirtybes. Jei vakarietiškas iškelia jaunystės kultą, nepririša prie žmogaus, skatina ieškoti, keisti, tai rytietiškas palankus brandžiam žmogui: atneša darbštumą, pagarbą vyresniems, neprarandamas gebėjimas mokytis, investuojama į save.
Išplėstos Naujienos
Metų pabaigoje, gruodžio 23 dieną, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje vyko informatyvus ir šiuolaikiškas dviejų dalių seminaras. Pirmąją dalį vedė Utenos švietimo centro direktorė švietimo konsultantė Vitalija Bujanauskienė, o antrąją dalį - progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Andželika Vitkūnienė. Trumpai norėtųsi apžvelgti, kas buvo akcentuota, kokios idėjos liko atminty.
Taigi pirmojoje dalyje, kurioje dalyvavo daug progimnazijos mokytojų ir norintys rajono lituanistai, buvo kalbėta apie PAMOKĄ: kada ji būna sėkminga, kuo svarbi ir kokia turėtų būti mokymo(si) aplinka, kokia yra komunikacijos svarba, ką gali žodis (ir nužudyti, ir prikelti). Pranešėja ragino atkreipti dėmesį į kūno kalbą, aptarė ir net praktiškai demonstravo(me) žodžio galią, aptarė rytietiško ir vakarietiško mąstymo skirtybes. Jei vakarietiškas iškelia jaunystės kultą, nepririša prie žmogaus, skatina ieškoti, keisti, tai rytietiškas palankus brandžiam žmogui: atneša darbštumą, pagarbą vyresniems, neprarandamas gebėjimas mokytis, investuojama į save.
Antroje dalyje „Raštingumo problemų sprendimas kūrybiškumo ugdymo veiklose“(programos vadovė Andželika Vitkūnienė) dalyvavo rajono lituanistės, pradinių klasių mokytojos, bibliotekininkės. Seminaro pradžioje daugiausia buvo dalijamasi patirtimi, pateikiami jau išbandyti efektyvūs metodai ir būdai. Grupėse turėjo nuspręsti, kodėl smunka raštingumo lygis. Mokytojai kėlė įvairias versijas, nors labiausiai pritarė nuomonei, kad mokiniai nebeskaito arba mažai skaito knygų, kad be reikalo sunkinamos ir plečiamos Bendrosios programos, jos tolsta nuo vaiko, nėra aktualios. Žinoma, visi sutiko, kad IT įtaka yra milžiniška. Bet su tuo kovoti nereikia, reikia ieškoti kuo daugiau naudos, išmokti su IT dirbti kuo įvairiau.
Kūrybinga mokytoja Andželika Vitkūnienė pasidalijo ne tik teorine, bet ir asmenine patirtimi, kaip ji sprendžia raštingumo problemas, kokius taiko metodus, pvz.: vizualiai pateikiamos taisyklės, daromos lentelės, organizuojami projektai, lietuvių kalbos savaitė, kaupiama vaizdinė medžiaga... Aptarta raštingumo ir skaitymo darna. „Skaitymas – mąstymo būdas, o ne įprotis.“ Mokytojas negali nuleisti rankų. „Skaityti nepriversi, gali tik sudominti.“ Pranešimo pabaigoje ji pateikė tokius siūlymus: skatinti siekti raštingumo, vengti baimių formavimo(si), bausmių taikymo, rašybos nemokyti atskirai nuo tarties dalykų, kirčiavimo, morfologijos ir žodžių darybos. Ji siūlė tikėti, kad šiuolaikinis jaunimas raštingas, kad kalba yra literatūra, o literatūra yra kalboje.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Aušra Pupeikienė pristatė komandinio darbo 8 klasėje apie liaudies dainas pavyzdį. Pirmiausiai pateikė informaciją apie grupinio ir komandinio darbo skirtumus, tuomet pasakojo, kaip buvo dirbama, kokios patirtos sėkmės, kas nepavyko. Tokios veiklos tikslas – kad mokiniai kuo daugiau sužinotų apie liaudies dainas, mokėtų patys rasti informaciją, dirbtų komandoje, sugalvotų įdomų pristatymą. Daugiausiai mokiniai pasirinko pateikčių apie dainas kūrimą, patys dainas atliko arba pateikė įrašus. Dirbta skirtingose erdvėse, pasiskirsčius vaidmenimis. Žinoma, darbai buvo aptarti, taisytos pateikčių klaidos, pabaigoje parašytas kontrolinis darbas.
Kita lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vilma Valainienė perteikė savo darbo metodiką, parodė, kaip dirbama su tekstu, kokios daromos iliustracijos, kaip braižomos schemos, renkamos detalės, aplikacijomis pateikiamos citatos (regimieji, girdimieji įspūdžiai, filosofiniai apmąstymai). Mokiniai nemoka išsakyti, ką suprato, skurdus jų žodynas, todėl pasiūloma iliustruoti, kad įsimintų tekstus, įvairias naujas sąvokas.
Progimnazijos bibliotekos vedėja Virginija Skrupskelienė pasidalijo, kaip bendradarbiauja su lituanistais, kiek organizuoja renginių: jubiliejų minėjimai, raštingumo stiprinimo veiklos, skatina skaitymą, organizuoja Metų knygų rinkimus, išvyką į Vilniaus knygų mugę, projektus, skatinančius skaityti, vaikų knygų savaitę, popietes „Skaitome kartu“, Knygnešio dieną, lietuvių kalbos savaitės renginius, reklaminių plakatų piešimą ir kt. Galime tik džiaugtis tokiu progimnazijos bibliotekos ir skaityklos vedėjų darbu, tokia pagalba lituanistėms ir pavydėti. O skaityklos vedėja Birutė Graužinienė pasidalijo įspūdžiais iš labai vertingo Raimondos Budnikienės seminaro (Panevėžio „Vyturio” progimnazijos bibliotekininkė-ekspertė), pateikė idėjų, kurias galime pritaikyti savo darbe.
Labai stebuklingai ir kalėdiškai nuteikė paskutinioji seminaro dalis – Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokytojos metodininkės Dainoros Biliūnaitės, neseniai grįžusios iš stažuotės Suomijoje, įspūdžiai. Labai vaizdžiai, pasinaudodama nuotraukomis, vaizdo įrašais, mokytoja papasakojo apie stažuotę, išvardijo Suomijos švietimo sistemos ypatumus. Pasirodo, kad mokytojo darbas gali būti prestižinis, kad mokytojas ten jaučiasi labai saugus, įvertintas, gerbiamas, jam sudaromos sąlygos kurti, ieškoti, tobulėti, suteikiamos priemonės, kūrybos laisvė. Kad mokyklos projektuojamos atsižvelgiant į tai, kad mokytojo balsas gerai skambėtų, triukšmo nesigirdėtų, kad erdvės būtų lengvai transformuojamos ir pritaikomos prie mokinių ir mokytojų poreikių... Svarbiausia, kad šiame seminare buvo akcentuoti tie dalykai, kuriuos mes galime pritaikyti savo darbe Lietuvoje.
Taigi, ir Suomijoje, ir šiame seminare vyko idėjų medžioklė. Manau, kad toks seminaras besibaigiant metams yra lyg dovana, skatinanti tobulėti ir dirbti vis kūrybiškiau.

Daiva Matijošienė,
lietuvių kalbos mokytoja ekspertė,
rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė.

Nuotrauka Andželikos Vitkūnienės.