Druskininkų švietimo centro metodininkė Snieguolė Stravinskienė supažindino su Centro veikla, pristatė atvykusius Druskininkų savivaldybės mokyklų vadovus, atsakė į klausimus.
Druskininkų savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja Diana Brown pristatė Druskininkų švietimo politikos strategines kryptis ir prioritetus, apžvelgė Druskininkų švietimo įstaigų veiklos ypatumus, gerąsias patirtis. Atvykę mokyklų direktoriai dalinosi savo darbo ypatumais, pokyčių įvaldymo strategijomis, pasirengimo atnaujinto ugdymo turinio diegimo patirtimis. Kaip ruošiamės pokyčiams? Kur link juda mokykla? Kas padeda mokyklos bendruomenei siekti užsibrėžtų tikslų – tokiomis temomis vyko diskusija su kolegomis.
Po teorinės dalies, labai maga pažvelgti, kaip tai įgyvendinama praktikoje. Vykstame į Viečiūnų progimnaziją, kur mus pasitinka direktorė Žaneta Krivonienė ir pavaduotoja ugdymui Inga Cololo. Jos mus sveikina, pasakoja apie mokyklą, kviečia užeiti.
Mokykla jauki, pačių darbuotojų ir mokyklos bendruomenės tvarkoma ir puoselėjama. Joje mokosi nuo ikimokyklinukų iki aštuntokų. Direktorė pasakoja, kad svarbiausia jų mokyklos vertybė – bendruomeniškumas. Ant sienos išpiešti žodžiai „Auginame su meile“ tik patvirtina tai. Mokykloje atnaujintos patalpos, visos klasės aprūpintos įranga, įrengta sensorinė klasė, veikia robotikos, STEAM kabinetai, sava virtuvė, biblioteka, sporto salė. Šiuo metu čia mokosi dvi ukrainiečių klasės, kuriose dirba ukrainietės pedagogės ir jų padėjėjos.
Čia labai daug dėmesio skiriama mokinių ir darbuotojų emocinei gerovei, mokinių asmeninei pažangai. Mokykla atvira iki 17 valandos – konsultacijos, popamokinės veiklos, prailgintos dienos grupė. Mokykloje sutarta, kad visi dirba iki 15 valandos. Čia „nesinešama“ darbo į namus, mokytojai taiso sąsiuvinius, vykdo metodines veiklas ir ruošiasi pamokoms mokykloje.
Mokyklos filosofija: nei vieno palikto/pamiršto vaiko. Labai stiprus ryšys su tėvais. Štai ir šią dieną laukė koncertas Šeimos dienos proga. Dėkojame mokyklos darbuotojams už šiltą priėmimą ir pasidalijimą, išsivežame daug minčių ir idėjų.
Po įtemptos ir turiningos darbotvarkės – metas turiningam laisvalaikiui. Druskininkų miestas tikrai turi ką pasiūlyti čia atvykusiems svečiams. Pasivaikščioti parkais ir pasigrožėti žydinčiais gėlynais, užsukti į muziejus, pasikelti lynų trasa ir pažvelgti į miestą iš paukščio skrydžio, pasinaudoti gydyklų ir vandens procedūrų paslaugomis. Apsilankiusius sužavėjo virtualios realybės filmas „Angelų takais“. Tai tarsi kelionė į 60 tiek labai žinomų ir lengvai atpažįstamų, tiek rečiau matomų lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų: „Ramybė“, „Angelėliai“, „Aukuras“, „Angelas“, „Žinia“, „Saulė“... Nuostabi patirtis, sužadinusi daug teigiamų emocijų.
Antroji diena skirta krašto istorijos, kultūros, paveldo pažinimui. Apžiūrėję pavasariškai žydintį ir sezonui besiruošiantį Druskininkų miestą, pasimėgavę vandens ir gydyklų paslaugomis, keliaujame į Liškiavą. Čia nuo aukštų piliakalnių atsiveria sraunusis Nemunas ir žaliuojantys pušynai. Ant kalno didingai stūksantis dominikonų vienuolyno ansamblis yra XVII-XVIII a. architektūros paminklas. Viso šio ansamblio dominantė ir puošmena – Švč. Trejybės bažnyčia, nuostabus vėlyvojo baroko statinys. Bažnyčioje išlikę paminkliniai 1899 m. vargonai, pagaminti Varšuvoje lenkų meistro Šimanskio. Jie pastatyti vyskupo A. Baranausko vizitacijos garbei. Šiais vargonais 1899 m. grojo K. Čiurlionis (1851–1914), garsaus menininko M. K. Čiurlionio tėvas. Liškiavoje yra 4 archeologijos paminklai: piliakalnis – alkakalnis, Bažnyčios kalnas, akmuo su jaučio pėda ir vadinamasis „Raganų akmuo“.
Pasivaikštome gražiai tvarkomose erdvėse, užsukame į XVII-XX a. liturginio paveldo muziejų vienuolyno rūsyje.
Kelionės pabaigai - susipažinimas su Dzūkijos kulinariniu paveldu. Pats metas išbandyti populiarius dzūkų valgius. Šį kartą – tai dzūkiškos bulvinės bandos, kepamos krosnyje ant kopūsto lapo.
Svetingi šeimininkai jau laukia mūsų. Krosnis iškūrenta, stebime, kaip mikliai gaspadinės rankos kloja ant ližės kopūsto lapus, formuoja ant jų bulvinį paplotėlį, o gapadorius, taikliu judesiu, su liže šauna jį į kaitrią krosnį. Kol bandos kepa, klausomės šeimininkų pasakojimų, kodėl būtent taip gaminamos dzūkiškos bandos, kas lemia jų skonį, kaip tai darydavo senovėje ir laukiam nesulaukiam, kada patys galėsim jų paragauti. O jau skanumas ir kvapnumas tų bandų, pagardintų tradiciniais padažais! Reikia pačiam pabūti ir paragauti.
Grįždami namo dalinamės įspūdžiais, jau gimsta idėjos, kaip panaudosime pamatytas naujoves savo veiklose, žadame tęsti idėją – vykti pasisemti patirties į kitas švietimo įstaigas.
Dėkojame Zarasų rajono savivaldybės administracijai už kelionės finansavimą, Švietimo ir kultūros skyriui už organizavimą, visiems keliavusiems – už smagiai ir turiningai praleistą laiką.
Tokios išvykos ne tik plečia akiratį, tobulina bendrąsias kompetencijas, bet jų metu patiriama daug teigiamų emocijų, stiprėja motyvacija, o įgytos žinios ir gerosios patirties sklaida bus panaudojamos praktinėje veikloje.