„Kas žino, kokie turi būti daiktai, – protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų, – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti, – genialus žmogus“.
(D.Didro)
2012 m. kovo 29-30 d. Birštone vyko Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuota respublikinė švietimo centrų konferencija „Švietimo centro veikla ir mokytojo profesinė karjera“. Konferencijos tikslas – aptarti švietimo centrų veiklą ir jai keliamus reikalavimus bei nacionalinius lūkesčius organizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimąsi, pasidalinti švietimo centrų veiklos patirtimis padedant pedagogams siekti profesinės karjeros, išsakyti problemas ir drauge ieškoti būdų joms spręsti.
Išplėstos Naujienos
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A.Aldakauskas, Ugdymo plėtotės centro direktorius G.Vaidelis ir pavaduotojas T.Tamošiūnas, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius G.Kazakevičius, Nacionalinio egzaminų centro direktorius S.Zybartas, regioninių švietimo centrų vadovai ir darbuotojai.
Ugdymo plėtotės centro direktorius G.Vaidelis paminėjo, jog šiuo metu Ugdymo plėtotės centre užregistruoti 84 regioniniai ir universitetų švietimo centrai bei kitos institucijos (VšĮ, NVO, UAB), teikiančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, iš jų - 57 akredituotos. Pranešėjas pristatė švietimo centrų akreditacijos situaciją ir perspektyvas, kurias susiejo ir su Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projekte minimais pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų tiekėjais. Pagal šiuo metu galiojančią institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos tvarką kvalifikacijos tobulinimą teikiančios institucijos, įvertinus jų veiklą, akredituojamos penkeriems arba trejiems metams priklausomai nuo įvertinimo, o pasibaigus šiam terminui turėtų vykti pakartotinė akreditacija. Todėl Švietimo centrų darbuotojus nustebino tai, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje tik pradėjusioms veikti įvairioms institucijoms (VO, VšĮ, AB, UAB ir kt.) ketinama vieneriems metams „dovanoti“ akreditaciją net neįvertinus jų veiklos.
Po pranešimo buvo diskutuojama ir apie tai, jog galiojančią institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos tvarką reikėtų atnaujinti. Šis dokumentas turėtų būti vienodai privalomas visiems pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjams nustatant vienodas akreditavimo sąlygas, nedarant išimčių tiems paslaugų teikėjams, kurių pedagogų kvalifikacijos tobulinimas nėra pagrindinė veikla . Atnaujintame dokumente pasiūlyta atsisakyti pakartotinės akreditacijos, kuri ir šiaip jau šiuo metu nevykdoma, sutelkiant dėmesį į sistemingą kokybės stebėseną. Švietimo centrai pasirengę dalyvauti šio dokumento atnaujinimo darbe ir siūlyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjų kokybės užtikrinimo modelį.
G. Vaidelis savo pranešime taip pat išsakė nacionalinius kvalifikacijos tobulinimo poreikius, kuriuos galėtų patenkinti švietimo centrai: reikėtų kvalifikacijos tobulinimo renginių lietuvių kalbos mokytojams dėl atnaujintos programos, renginių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, integruotos programos sveikatos, saugos, pilietiškumo, etnokultūros temomis, prevencinių programų (žalingų įpročių, viešųjų finansų, korupcijos prevencijos ir kt.), taip pat reikėtų institucionalizuoti naujas kvalifikacijos tobulinimo formas (supervizijas, paramos mokytojui modelį, ministažuotes, minimokymus).
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A.Aldakauskas švietimo centrų vaidmens tobulinant mokytojų kvalifikaciją aptarimą ir nacionalinio lygmens lūkesčių pristatymą pradėjo klausimu, kas svarbiau: žinios ar gebėjimai, dalykininkas ar mokytojas, mokyti ar mokytis, pagal tam tikrus standartus suformatuoti žmogų ar sudaryti galimybes jam atsiskleisti. Tad nacionalinio lygmens lūkesčiai – kompetencijų tobulinimas, galių išlaisvinimas, strateginis mąstymas ir kūrybiškumas. Klabėdamas apie dar kartą svarstomą Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projektą, pranešėjas išskyrė, kas joje gerai, ir dėl ko būtų galima teikti pastabų. Švietimo centrų vaidmuo ir „veikimo laukas“ – Švietimo įstatymo nuostatų, Ugdymo plėtotės centro veiklos ir Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos teikiamose galimybėse, taip pat regioniniai ypatumai bei privačios iniciatyvos.
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius G.Kazakevičius, pristatydamas Škotijos kokybės tobulinimo nuostatas pabrėžė, jog kokybė turėtų būti sukuriama ir pasiekiama, o ne „pateikiama ant lėkštutės“, o atsakomybė už padėties žinojimą ir kokybės tobulinimą tenka pačioms mokykloms. Aptardamas mokyklų išorinio vertinimo duomenis pranešėjas parodė, jog mokinių pasiekimai bei ugdymas ir mokymasis, deja, nėra stipriausi mokyklų veiklos aspektai. Stipriausia sritis daugeliu atvejų – mokyklos kultūra. Todėl ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas turėtų sietis su mokyklų veiklos vertinimo duomenimis: šie duomenys teikia pakankamai daug informacijos, kas mokykloms yra problema, ir kuria kryptimi reikėtų organizuoti kvalifikacijos tobulinimą. Pagal išorinio vertinimo duomenis tarp tobulintinų mokyklos veiklos aspektų – mokymosi veiklos diferencijavimas, vertinimas kaip ugdymas, išmokimo stebėjimas, mokymo nuostatos ir būdai, atskirų mokinių pažanga. Pasak pranešėjo, įdomiausia tai, kad remiantis įsivertinimo duomenimis daugelis mokyklų kaip tobulintinas sritis mato tas, kurios susijusios su mokinių ir tėvų „netobulumu“, bet ne su mokytojo darbu, t. y. mokymosi motyvacija, mokėjimas mokytis, tėvų pagalba, tėvų švietimo politika. G. Kazakevičius ne kartą kalbėdamas pabrėžė, jog esminis dalykas – kvalifikacijos tobulinimo sąsajos su vaikų pasiekimais.
Nacionalinio egzaminų centro direktorius S.Zybartas, pristatydamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo perspektyvas vertinimo kaitoje, paminėjo, jog šiuo metu baigiama parengti virtuali brandos egzaminų vertintojų mokymo aplinka, kurioje bus galima virtualiai mokytis egzaminų vertinimo.
VšĮ Mokyklų tobulinimo centro mokymų vadybininkė D.Stasiulionienė konferencijos dalyviams pristatė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tendencijas Europos šalyse, o Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė, Kokybės siekiančių mokyklų klubo prezidentė R. Pavlavičienė – šio klubo veiklą.
Švietimo centrų vadovai ir darbuotojai po pranešimų veiklos patirtimis ir problemomis dalijosi bei diskutavo darbo grupėse. Buvo kalbama apie metodinės veiklos kaip gerosios darbo patirties sklaidos organizavimo pasiekimus ir problemas, apie finansinius ir teisinius švietimo centrų veiklos aspektus, apie švietimo centrų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant kvalifikacijos tobulinimo programas, dalyvaujant projektuose, keičiantis įvairia informacija, organizuojant edukacines išvykas. Sutarta organizuojant kvalifikacijos tobulinimą(si) naudotis mokyklų veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis, pasirengti švietimo centrų veiklos Etikos kodeksą, kurio laikytis būtų privalu visiems, didesnį dėmesį skirti švietimo centrų veiklos viešinimui žiniasklaidos pagalba ir žiniatinkliuose, dalintis informacija apie itin geras kvalifikacijos tobulinimo programas, pavykusius projektus ir kitą veiklą, kad būtų galima tą patirtį skleisti visoje Lietuvoje, skatinti regioninį švietimo centrų bendradarbiavimą.
Konferencijos dalyviai dėkingi konferencijos darbe dalyvavusiems svečiams už dėmesį pedagogų kvalifikacijos tobulinimui(si), už aktualią pranešimų informaciją, keliančią iššūkių regioninių švietimo centrų vykdomai veiklai ir parodančią įvairių veiklos galimybių ateityje.
Parengė M.Apanavičienė,
Marijampolės švietimo centro direktorė
Nuotraukos L. Mikitienės
