Mintys po lituanistų seminaro
Parašė Administratorius· 2012-03-29 01:20
Kokia dabartinė lietuvių novelistikos būklė? Ar novelės žanras yra populiarus? O gal jo vietą užima esė, romanas? Kokie vėjai latvių literatūroje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galima buvo išgirsti kovo 23 dieną Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje vykusiame seminare lietuvių kalbos mokytojams „Šiuolaikinės novelės raidos tendencijos“. Programos vadovės ir organizatorės lietuvių kalbos mokytojos Vandos Normantienės pakviestos lektorės iš Vilniaus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Tai humanitarinių mokslų habilituota daktarė, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji darbuotoja Jūratė Sprindytė ir humanitarinių mokslų daktarė, Naujosios literatūros skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Laura Laurušaitė.

Išplėstos Naujienos
Įdomiai, profesionaliai lietuvių novelės trajektorijos dinamiką atskleidė dr. Jūratė Sprindytė. Lektorė akcentavo, kad nacionalinės literatūros raidoje lietuvių apsakymas/novelė visada užėmė išskirtinę padėtį. Anot lektorės mėgstamo italų rašytojo Italo Calvino, kuris noveles priskiria nekintančioms literatūros vertybėms, „novelė kaip žirgas, ir veržlumas bei greitis yra mąstymo greitis. Tai ir yra novelinė vertybė“. Humanitarinių mokslų daktarės Lauros Laurušaitės pranešimo tema: „Žvilgsnis į latvių literatūrą: paradoksai ir paralelės“. Lektorė supažindino su mums mažokai pažįstama latvių literatūra. Pranešime pristatė šiek tiek jaunesnius autorius ir tuos, kurie labiausiai linksniuojami bei leidžia įžiūrėti tam tikras tendencijas. Pranešimo pabaigoje pateikia gana netikėtą lietuvių ir latvių rašytojų sugretinimą. „Jeigu turėčiau vieną knygų lentyną ir dvi krūveles – latviškų ir lietuviškų – knygų, - sako dr. Laura Laurušaitė, - Tīfentālės romanus sustatyčiau į porą Barauskaitės knygoms, Rukšānę – į kompaniją Daivos Vaitkevičiūtės populiariesiems romanams ir Audronės Urbonaitės „Posūkyje – neišlėk“, Ingą Ābelę priglausčiau greta Lauros Sintijos Černiauskaitės, Muktupāvelą, Iksteną, Neiburgą – prie gyvenimiškai jautrių Danutės Kalinauskaitės arba ironiškai rūsčių Giedros Radvilavičiūtės tekstų. Tai, kad kone kiekvienam rašytojui galima rasti porą, atitikmenį, signalizuoja apie analogiškus abiejose literatūrose vykstančius procesus.“ Už seminarą, kurio metu plačiau, išsamiau pažvelgėme ne tik į lietuvių šiuolaikinės novelės raidos tendencijas, bet ir į mūsų kaimynų latvių, dėkingi esame mokslininkėms suradusioms laiko atvykti ir pasidalinti savo žiniomis. Malonu, kad į seminarą atvyko ne tik rajono lietuvių kalbos mokytojai, bet ir lituanistai iš Visagino. Žvilgsnis į literatūrą mokslininkų akimis praturtina kiekvieno akiratį, padeda geriau suvokti kitimo tendencijas. Kaip yra sakiusi dr. J. Sprindytė: „Literatūra, būdama dvasiniu ryšiu tarp žmogaus ir pasaulio, yra gyva žmogaus problemomis ir skiria save žmogui“. Dainora Biliūnaitė, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nuotrauka Viltės Rimdeikaitės