Šiuolaikinė mokykla mokytojui kelia uždavinį ugdyti aktyvų, visapusiškai išsilavinusį žmogų, gebantį ne tik dalyvauti nuolat kintančiame visuomenės gyvenime, bet ir savarankiškai inicijuoti pokyčius. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mokiniai diskusijoje apie šiuolaikinį mokytoją išryškina „...profesinę pedagoginę kompetenciją, kurią atskleidžia per mokytojo siekį mokyti mokinius mokytis, profesionaliai pateikti ugdymo turinį, įvairių mokymo metodų, skatinančių mokinių aktyvumą, naudojimą, ugdymo turinio diferencijavimą, ugdymo proceso valdymą“ (Galkienė E., 2009).
Mokytojo profesinė kompetencija, naujos ir įvairios jos tobulinimo galimybės siekiant mokinių mokymosi pažangos, kvalifikacijos tobulinimo kokybė – svarbiausi Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos rūpesčiai, kuriems aptarti ir susitarti buvo organizuojama ne viena respublikinė švietimo centrų konferencija: „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės užtikrinimas: situacija, problemos ir perspektyvos" (2010 m.), „Kvalifikacijos tobulinimo aktualijos švietimo kaitos kontekste“ (2011 m.), „Švietimo centro veikla ir mokytojo profesinė karjera“ (2012 m.). Konferencijose akcentuota, kad siekiant daugiau dėmesio skirti švietimo kokybei mokymosi visą gyvenimą kontekste ypatingas vaidmuo tenka mokytojų profesiniam tobulėjimui, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paskirtis – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę, diskutuota apie tai, kokia turėtų būti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, kad skirtingose bendrojo lavinimo zonose dirbantys profesionalai gebėtų bendradarbiauti, siektų naikinti senus veiksmų modelius bei motyvus ir norėtų kurti naujas, visuomenės poreikius tenkinančias ugdymo/si perspektyvas.

Lapkričio pabaigoje Zarasų švietimo centre vyko projekto „Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas“ II etapo mokymų refleksija. Utenos ir Zarasų avivaldybių specialistų ir mokyklų vadovų komandos mokėsi, kaip racionaliai vykdyti pagrįstą duomenimis švietimo politikos analizę, kuri leidžia priimti geresnius sprendimus įgyvendinant švietimo politiką rajone.
Projekto mokymai vyko dešimt dienų dviejų kaimyninių rajonų komandoms. Juose tobulinosi savivaldybių švietimo skyrių darbuotojai, mokyklų direktoriai, pavaduotojai ir kiti savivaldybėse su švietimu, ugdymu ir kultūra susiję specialistai.
Pristatymų metų buvo palyginta abiejų rajonų demografinė, socialinė, ekonominė situacija, diskutuota ugdymo organizavimo klausimais.
Apibendrindamas vykusius mokymus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius pasidžiaugė, kad vykę užsiėmimai ne tik davė naujų žinių ir gebėjimų, bet ir suvienijo dalyvius bei kolegas iš kaimyninės savivaldybės. Mokymuose iškeltos problemos skatino ieškoti bendrų išeities taškų, visiems kartu spręsti iškilusias problemas.
Tikimasi, kad įsisavinę mokymų medžiagą, švietimo srities darbuotojai gebės vykdyti kokybišką švietimo politikos analizę savivaldybėse, prognozuoti duomenų poreikius bei kurti politikos analizės modelius, teikti vadybines ataskaitas, reikalingas efektyviam bendrojo lavinimo mokyklų valdymui savivaldybės ar mokyklų vadovams. Taip pat jie gebės atlikti kitus su švietimo politikos stebėsena ir analize susijusius veiksmus.

Praskriejo tradicinė keurioliktoji Lietuvos suaugusiųjų švietimo savaitė, lapkričio vidury kvietusi suaugusius į renginius Zarasų švietimo centre. Šių metų savaitės tema „Suartėjimai: nuo asmeninės savasties iki Europos piliečio“ ragino suartėti: su savimi, su savo bendruomene, tauta, valstybe ir globaliu pasauliu. „Savęs supratimas, asmeninės savasties puoselėjimas, savo šaknų radimas ir atminimas padės mums geriau suprasti ir vertinti kito žmogaus individualumą ir kitoniškumą, susivokti, kad nuo mūsų pačių priklauso asmeninė, bendruomenės, tautos, Tėvynės ir Europos gerovė“– skelbė šių metų suaugusiųjų savaitės anotacija. Įsijungiant į Suaugusiųjų švietimo savaitės programą, Zarasų švietimo centre lapkričio 18-19-21 dienomis vyko renginiai, kuriuose dalyvavo nemažas būrys rajono gyventojų. Lapkričio 18 d. vyko fotografijos parodos „Zarasų krašto žydų istorijos ir kultūros keliais“ aptarimas. Šią parodą parengė Zarasų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė, kraštotyrininkė Vida Mikštienė. Jos fotografijose užfiksuotos ekskursijos „Zarasų krašto žydų istorijos ir kultūros keliais“ akimirkos, kultūros paveldas. Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Rimutė Morozovienė susirinkusiems papasakojo Zarasų krašto žydų istoriją iki šių dienų, žydų bendruomenės likimą mūsų rajone. Vasilijus Trusovas perskaitė ištrauką apie žydų papročius iš rašytojo prozininko Grigorijaus Kanovičiaus knygos. Prisiminimais apie kaimynus žydus dalinosi kraštotyrininkas, mokytojas ir kelių knygų apie gimtąjį kraštą autorius Juozas Kaladinskas. Savo klasiokes žydes prisiminė ir Elena Janulevičienė, pristačiusi 1934 m. Zarasų pradinės mokyklos pirmosios laidos nuotrauką. Svajonė Reklaitienė dalinosi prisiminimais apie koleges žydes, su kuriomis teko dirbti.