Gyvajai tarmių tradicijai Lietuvoje sparčiai nykstant, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu šie metai paskelbti Tarmių metais. Gausybe renginių – prisilietimu prie senovės tarmiško žodžio skambesio – siekiama stiprinti pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą.
Kupiškio rajono Šepetos Almos Adamkienės pagrindinė mokykla balandžio 26 d. svetingai sukvietė tarmės puoselėtojus į respublikinę metodinę-praktinę konferenciją. Grupė zarasiškių – Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Vasilijus Trusovas ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos jaunimo klubo „Lietus vitraže“ nariai abiturientai Lina Minkevičiūtė ir Tomas Juodagalvis bei sesutės Milda ir Teresė Andrijauskaitės kartu su klubo vadove mokytoja Gitana Vasalauskiene taip pat dalyvavo šioje konferencijoje.
Klausėmės pranešimų apie etninės kultūros integravimą į ugdymo procesą, etninį ugdymą vaikų folkloro ansamblyje, regioninės tapatybės paieškas ir tarminę raišką. Stebėjomės, kiek daug ir įvairios dialektologinės, etnokultūrinės veiklos vyksta šioje mokykloje. Nuoširdžiai, šiltai kupiškėniška tarme buvo apžvelgti senojo kaimo papročiai ir vertybės, mokinės parengtame pranešime prisiminti senieji aludarystės papročiai. Pranešimą „Tarmė mūs žodyje gyva“ skaitė ir mokytojas V.Trusovas, pasidalijęs ir savo poezijos aukštaitiškais posmais. Šių eilučių autorės pranešime „Tarmė mokykloje“ buvo pristatyta aukštaičių uteniškių tarmė, apžvelgta tarmės situacija XXI a. mokykloje, mokinių požiūris į ją, vykdyta projektinė veikla, paskatinusi susidomėjimą gimtąja tarme, aptartas ir konferencijos organizatoriams padovanotas uteniškių patarmės leidinys „Kasdieniniai senojo kaimo darbai ir smagios istorijos“.
Būta gausybės mokinių meninių folkloro ansamblių pasirodymų: dainų, šokių, muzikos kūrinių, atliekamų senaisiais instrumentais. Pradžiugino mokinių šmaikštūs tarmiški pasakojimai, sakmės, inscenizacija. Mūsų gimnazistai taip pat parodė tarminę kompoziciją „Anaj pusaj atminima undenų“ pagal aukštaitiškas poetės R.Katinaitės-Lumpickienės eiles. Smagiai skambėjo mokyklos direktorės Vandos Vanagienės bei lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Ramutės Kežienės „kupiškėniška tarma“ vedamas renginys. Pertraukų metu konferencijos dalyvių laukė aukštaitiškais valgiais nukrauti stalai, gausybė tarmės puoselėjimą iliustruojančių stendų. Džiugu, jog iš Aukštaitijos suvažiavo tiek tarmės saugotojų, suaugusiųjų, jaunimo ir vaikų, kuriems nesvetimas tarmiškas žodis, senojo kaimo reliktų šviesa, jog turėjome galimybę dalyvauti konferencijoje ir mes.
Tądien keistokai skambėjo bendrinė kalba – kiekvieno savastis buvo iš savo krašto atsivežtas tarmiškas žodis. Ir kelionė namo neprailgo ragaujant vaišingų šeimininkų įdėtą naminį sūrį ir dalijantis prasmingo renginio įspūdžiais, o ypač zarasiškiams gerai pažįstamo Raudondvario kultūros centro vadovo, etnopedagogo, tarmių metų iniciatoriaus Algirdo Svidinsko, nuoširdžiai susirūpinusio tarmių situacija, mintys apie tarmę kaip asmens tapatybės ženklą.

Gitana Vasalauskienė
Nuotraukos autorės