Renginių grafikas

Rekvizitai
Biudžetinė įstaiga
Savanorių g. 1, Zarasai, 32110
tel.: (8 385) 51785
el.p.: pedag.centras@zarasai.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas: 195401994
Pagalba
Statistika
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Respublikinė švietimo centrų konferencija
Konferencijos dalyvius pasveikino ir gero darbo palinkėjo Molėtų rajono meras S. Žvinys. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys savo pranešime akcentavo 2003-2012 m. Valstybinės švietimo strategijos nuostatų įgyvendinimą, pristatė 2020 m. Europos strategijoje numatytus Europos ir Lietuvos švietimo pažangos rodiklius, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, kurioje pagrindiniu instrumentu pažangai siekti laikomas švietimas, nuostatas, priminė Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje apibrėžtus žinių visuomenės, saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos prioritetus. Pranešėjas pabrėžė, jog švietimas privalo „matyti“ globalizacijos privalumus, ir iššūkius, konstatavo, jog Lietuvoje šiandien dominuoja, deja, ne žinioms imli ekonomika, o žemų technologijų gamyba, todėl esminis būsimos naujos strategijos iššūkis - kūrybos galių plėtra.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro patarėjas A. Lakštauskas pabrėžė, jog pagrindinė šiuo metu kuriamo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelio problema – skirtingų kvalifikacijos tobulinimo lygmenų – mokytojo, mokyklos, savivaldybė administracijos, nacionalinio lygmens - užsakymo suderinamumas, jog nėra susitarimo dėl nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo prioritetų.
Ugdymo plėtotės centro direktorius G. Vaidelis savo pranešime aptarė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo aktualijas, pabrėžė, jog įgyvendinant projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ bus parengtas ir patvirtintas naujas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos modelis, išbandytos naujos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo formos, taip pat būtina parengti naują kvalifikacijos tobulinimo nuostatų redakciją, kuri atitiktų rengiamą modelį, rūpintis kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės užtikrinimu.
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius G. Kazakevičius pristatė mokyklos tobulinimo varomąsias jėgas ir jų tarpusavio sąveiką, iškeldamas, klausimus: kuri iš tų jėgų neveikia, jei mokykloje nevyksta pokyčiai? Ar kuriamos konkrečiai aplinkai pritaikytos programos, kurios remtųsi schema: duomenys (kas aktualu ir reikalinga konkrečiai mokyklai ir mokytojams) – žinios – programa? Pranešėjas, remdamasis tyrimais, parodė, kas daugeliui mokyklų vertinant pamokos kokybę yra problema ir kurlink reikėtų kreipti kvalifikacijos tobulinimą, priminė šiuolaikinio mokytojo vaidmenis.
Kalbėdama apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir visuomenės poreikių dermę Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro vedėja G. Linkaitytė teigė, jog mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paskirtis – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę. Kaip vieną iš galimybių efektyvinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą pranešėja pristatė besimokančių mokyklų tinklų (BMT) modelį ir pateikė klausimą konferencijos diskusijai: kokia turėtų būti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema, kad skirtingose bendrojo lavinimo zonose dirbantys profesionalai gebėtų bendradarbiauti, siektų naikinti senus veiksmų modelius bei motyvus ir norėtų kurti naujas, visuomenės poreikius tenkinančias ugdymo/si perspektyvas?
Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė M. Vildžiūnienė pristatė naują konsultavimo ir konsultantų rengimo modelį, kuriamą įgyvendinant nacionalinį projektą „Lyderių laikas“, informavo apie naują pareigybę – profesinio tobulinimo konsultantą, kurio paskirtis – konsultuoti mokyklas ir kiekvieną mokytoją profesinio tobulinimosi planavimo klausimais. Pranešėja pabrėžė, jog švietimo lyderių veiklos epicentras – mokinių mokymasis.
Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė V. Bujanauskienė, pradėdama pranešimą apie LŠCDA patirtį, problemas ir perspektyvas, akcentavo, kad geras mokymasis priklauso nuo mokytojo meistriškumo. Ji pristatė atliktą tyrimą apie tai, kokios kvalifikacijos tobulinimo formos taikomos švietimo centruose ir kaip vertinamas jų efektyvumas. Pranešėja išryškino problemas, su kuriomis šiandien susiduria švietimo centrai, organizuodami kvalifikacijos tobulinimąsi: neįteisintos naujos kvalifikacijos tobulinimo formos, kurioms galima būtų naudoti mokinio krepšelio lėšas; finansavimo atžvilgiu nevienodos kaimo ir miesto mokytojų kvalifikacijos tobulinimo(si) galimybės; problemų neakredituotiems švietimo centrams kelia Švietimo įstatymo 23 str. „Pagalba mokyklai ir mokytojui“; pakartotinė švietimo centrų akreditacijos tvarka reikalauja korekcijų – visa tai yra uždaviniai, kurių sprendime galėtų dalyvauti ir LŠCDA.
Kėdainių švietimo centro direktorius H. Vaicekauskas, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos rengimo darbo grupės narys, supažindino su rengiamos koncepcijos metmenimis. Konferencijos dalyvius ypač nustebino rengiamos koncepcijos nuostata, susijusi pedagogų kvalifikacijos tobulinimo(si) paslaugų teikimu ir diskriminuojanti Švietimo centrus kitų PKTP teikėjų atžvilgiu, beje, prieštaraujanti ir Švietimo įstatymo 23 str., kuriame įteisintos kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendinančios įstaigos. Dėl rengiamos koncepcijos konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje siūloma koreguoti kai kurias rengiamos koncepcijos nuostatas.
Antrąją konferencijos dieną ekspresyviu pranešimu „Viešųjų ryšių technologijos – į pagalbą švietimo organizacijai“ pradėjo Vilniaus kolegijos lektorė L. Laurinčiukienė. Pranešėja, pasitelkdama įvairių praktinių pavyzdžių, mokė, kaip ieškoti pozityvių ir išradingų formų skelbti ir pristatyti savo organizacijos veiklą, ugdyti darbuotojų lojalumą savo organizacijai.
Švietimo centrų vadovai ir darbuotojai buvo pasirengę pasidalinti darbo patirtimi ir problemomis bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, metodinės veiklos kaip priemonės mokytojo ir mokinio kompetencijoms ugdyti, gerosios darbo patirties sklaidos inicijavimo ir vadybos, informacinių technologijų panaudojimo kuriant lanksčią darbo organizavimo sistemą, neformalaus suaugusiųjų švietimo organizavimo ir finansinių bei teisinių švietimo centrų veiklos aspektų temomis, deja, laiko visoms rūpimoms temoms aptarti pritrūko. Todėl buvo nutarta tokias konferencijas, kuriose būtų dalijamasi veiklos idėjomis, patirtimi, drauge ieškoma problemų sprendimo būdų, organizuoti dažniau.
Konferencijos dalyviai dėkingi konferencijos darbe dalyvavusiems svečiams už dėmesį pedagogų kvalifikacijos tobulinimui(si), už aktualią pranešimų informaciją, keliančią iššūkių regioninių švietimo centrų vykdomai veiklai ir parodančią įvairių veiklos galimybių ateityje.

Zarasų švietimo centro informacija